šunkaklys

šunkaklỹs, -ė̃ smob. (3^b) Brs, šùnkaklis (1) Vkš menk. nenaudėlis, bjaurybė; žmonių ėdikas, skundikas: Toks šunkaklỹs tik žmogų galia suėsti DūnŽ. Šunkaklis, kursai neteisingai buvo antrą įtaręs ar iškernojęs S.Dauk. Tas šunkaklỹs visus batvinius su karvėms nuganė Užv. Šunkaklỹ tu, aš tau parodysu! Grg.